Jūrinių konteinerių moduliai gali būti pritaikomi tiek savarankiškoms nedidelėms patalpoms, tiek iš kelių modulių suformuotiems didesniems objektams. Sprendimas parenkamas pagal reikiamą vidaus plotą, patalpų paskirtį ir naudojimo trukmę.

• biurai, administracinės ir darbuotojų poilsio patalpos;
• techninės, pagalbinės ir įrangos valdymo patalpos;
• sandėliai, dirbtuvės ir įrankių saugojimo moduliai;
• persirengimo, sanitarinės ir higienos patalpos;
• prekybos, aptarnavimo, informacijos ar laikinos paskirties erdvės;
• iš kelių konteinerių formuojami vieno ar kelių lygių moduliniai objektai, kai tai pagrindžiama projektu.

Modulius galima išdėstyti vienoje linijoje, kampu, lygiagrečiai arba jungti į bendrą erdvę. Vidaus zonos atskiriamos pertvaromis, o įėjimai ir langai planuojami pagal naudojimo scenarijų.

Jūrinio konteinerio standumą užtikrina jo erdvinis plieninis karkasas ir sienų elementai. Formuojant dideles angas, šalinant sienų dalis ar jungiant kelis modulius, pradinis konstrukcijos darbas pasikeičia, todėl numatomi atitinkami sustiprinimai.

• Įvertinama konteinerio būklė, geometrija, korozijos ar mechaninių pažeidimų mastas.
• Langų, durų ir tarpkonteinerinių angų vietos derinamos su laikančiuoju karkasu.
• Angos apjuosiamos plieniniais profiliais, kurių skerspjūviai parenkami pagal konstrukcinį sprendinį.
• Jungiant modulius numatomi jų tarpusavio ryšiai, sandarinimas ir deformacijų kontrolė.
• Įvertinamos naudojimo, sniego, vėjo, transportavimo ir montavimo metu veikiančios apkrovos.
• Suvirinimo, varžtinių jungčių ir apsaugos nuo korozijos sprendiniai nustatomi techninėje dokumentacijoje.

Konstrukcijų pjovimo ir stiprinimo darbai atliekami pagal parengtus sprendinius, kad būtų išsaugotas reikalingas modulio stabilumas, standumas ir saugaus naudojimo sąlygos.

Atitvarų sprendiniai parenkami pagal tai, ar patalpa bus šildoma, kokia jos paskirtis ir kokios vidaus sąlygos turi būti palaikomos. Ypatingas dėmesys skiriamas šilumos tiltelių, kondensato ir drėgmės rizikos valdymui.

• sienų, stogo ir grindų šiltinimas projekte parinkto storio medžiagomis;
• garo izoliacijos, vėjo izoliacijos ir vėdinamų tarpų sprendiniai pagal konstrukcijos sandarą;
• vidaus apdaila gipso, medžio, metalo, daugiasluoksnėmis ar kitomis paskirčiai tinkamomis plokštėmis;
• išorės apdaila skarda, fasadinėmis plokštėmis, mediena ar kitomis derinamomis medžiagomis;
• langai, lauko ir vidaus durys, palangės, apskardinimai bei sandarinimo elementai;
• drėgnoms, techninėms ar intensyviai naudojamoms patalpoms tinkama atspari apdaila.

Fasado spalvos, medžiagiškumas ir detalės gali būti derinami prie šalia esančių pastatų, užsakovo vizualinio identiteto ar konkrečios teritorijos architektūrinių reikalavimų.

Modulis gali būti pristatomas dalinai arba visiškai įrengtas. Sistemų kiekis ir galingumas parenkamas pagal patalpų paskirtį, žmonių skaičių, įrangą ir prisijungimo prie objekto tinklų sąlygas.

• elektros instaliacija, apšvietimas, silpnųjų srovių ir duomenų tinklai;
• vandentiekio ir nuotekų įvadai, sanitariniai prietaisai bei techniniai mazgai;
• šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir oro kokybės kontrolės sprendiniai;
• apsaugos, prieigos kontrolės, gaisro aptikimo ar kitos paskirčiai reikalingos sistemos;
• vidinės pertvaros, baldai, lentynos, darbo vietos ar speciali technologinė įranga;
• išoriniai laiptai, aikštelės, pandusai, stogeliai ir kiti prieigos elementai.

Visos trasos ir įranga planuojamos taip, kad būtų pasiekiamos priežiūrai, nekliudytų konstrukcijoms ir būtų patogiai sujungiamos su objekto inžinerine infrastruktūra.

Prieš montavimą įvertinama statybos vieta, gruntas, reljefas, požeminės komunikacijos, privažiavimas ir kėlimo technikos darbo zona. Pamatų tipas parenkamas pagal modulių išdėstymą, apkrovas ir geologines sąlygas.

• atskiri betoniniai pamatai, poliai, sijos, atraminiai taškai arba plokštė pagal projektą;
• pagrindo aukščių, horizontalumo, vėdinimo po moduliu ir vandens nuvedimo užtikrinimas;
• modulio matmenų, svorio, transportavimo maršruto ir leidimų įvertinimas;
• saugus iškrovimas ir pastatymas naudojant tinkamos keliamosios galios techniką;
• modulių tarpusavio sujungimas, inžinerinių tinklų prijungimas ir siūlių sandarinimas;
• galutinė geometrijos, durų, langų, sistemų ir saugaus naudojimo patikra.

Reguliari apžiūra

• Patikrinama išorinių paviršių, stogo, sandūrų, apskardinimų ir lietaus nuvedimo būklė.
• Stebima, ar nėra korozijos, vandens patekimo, kondensato, deformacijų ar sandarumo pažeidimų.
• Apžiūrimos durys, langai, spynos, tarpinės, laiptai ir kiti intensyviai naudojami elementai.
• Pagal atskirus reikalavimus tikrinamos elektros, vandentiekio, vėdinimo, šildymo ir saugos sistemos.

Periodiniai darbai

• Valomi stogo ir lietaus nuvedimo elementai, pašalinami lapai, sniegas bei kiti nešvarumai.
• Pažeistos dažų ar antikorozinės dangos vietos nuvalomos ir atkuriamos tinkamomis medžiagomis.
• Patikrinami ir, jei reikia, priveržiami mechaniniai tvirtinimai bei modulių jungtys.
• Atnaujinamos susidėvėjusios sandarinimo medžiagos ir taisomi apdailos pažeidimai.
• Prižiūrimi filtrai, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo įrenginiai pagal jų gamintojų instrukcijas.

Po neįprasto poveikio

• Po transportavimo, perkėlimo, stiprios audros, mechaninio smūgio ar kito neįprasto poveikio konstrukcija apžiūrima papildomai.
• Pastebėjus didesnes deformacijas, įtrūkimus, jungčių pažeidimus ar vandens patekimą, priežastį turi įvertinti specialistai.
• Laikančiosios konstrukcijos savavališkai nepjaunamos, negręžiamos ir nekeičiamos.

Galutinis priežiūros grafikas priklauso nuo objekto paskirties, naudojimo intensyvumo, sumontuotų sistemų ir aplinkos sąlygų. Laiku atliekama apžiūra padeda išlaikyti konstrukcijos sandarumą, patikimumą ir estetinę išvaizdą.